Moksleivių fotografija
2005
Rubrikos:
Leidėjų žodis;
Pažintis su fotomeninke;
Ar išdrįsime pakalbinti?;
Tarptautinė kųrybinė fotografijos stovykla;
Paroda "Mano pasaulis - 2004";
Draugystės maršrutai;
Moksleivių darbai:
IEVA KUBILIŪTĖ;
GINTARĖ RAKICKAITĖ;
ASTA DOVYDENAITĖ;
GINTARAS DIDŽIAPETRIS;
ANDRIUS GIRDENIS;
BIRUTĖ ZYGMANTAITĖ;
OLEG JASIN;
SAULIUS LUKOŠEVIČIUS;
DOVILĖ PACEVIČIUTĖ;
JURGIS PAŠKEVIČIUS;
JULIJA MATULYTĖ;
IGNĖ ALEBAITĖ;
MANO MOKYKLA
GINTARĖ RAKICKAITĖ,
Kauno fotografijos meno mokykla
Laikas bėga, sunku nepaklusti jo eigai. Tiek daug prabėgo puikių akimirkų, kurios vis pamažu dyla iš mūsų atminties. Bet aš radau išeitį, kaip jas išsaugoti - sučiumpu už kupros ir įkalinu laiko rėmuose. Kartkartėmis galiu pasigrožėti sugautomis laiko akimirkomis, kurios daugiau niekad nepasikartos.
Jau daugiau nei metus gyvenu visiškai kitokį gyvenimą. Pradėjau lankyti Kauno fotografijos meno mokyklą. Šios mokyklos dėstytojai atvėrė man duris į kitokį pasaulį. Privertė susimąstyti apie gyvenimo smulkiausias detales, jas išnagrinėti. Tapau pasaulio stebėtoja, pradėjau daugiau dėmesio skirti grožiui, kurį stengiuosi įamžinti fotografinėje juostoje.
Kiekviena mano savaitės diena prasideda mintimis - klausimais: kas šiandieną patrauks mano dėmesį, kam šiandieną skirsiu savo brangų laiką, kuris vis greičiau ir greičiau bėga mano gyvenimo taku?
... Rytą, eidama mokyklos keliu, stebiu prabundančią gamtą. O gal praskaidrins mano dar mieguistas akis koks mielas gamtos kampelis, kuris taps fotonuotrauka.
... Sėdint pamokose, vis dažniau ir stipriau mane šaukia laikas, o galiausiai pribėga, paima už rankos ir sako: "Tu - laisva!". Tada aš žinau, kad galiu eiti ir įgyvendinti savo slapčiausius jausmus.
Aš galiu matyti savo akimis ir jausti širdimi, kaip sugrįžta sustabdytas laikas. Aš matau ryškėjančių medžių kontūrus, sustojusius debesis, žmonių siluetus. Prisimenu, kad šis vaizdas man jau kartą matytas. Ar tik ne per fotoaparato objektyvą? Taip, žinoma. Nušvinta mano atmintis įvairiausiomis spalvomis. Prisimenu, kaip ėjau ir staiga sustojau, nuo savo minčių atitolti mane privertė vaizdas, kurį, atsitūpusi, atsistojusi, o gal net atsigulusi, įkalinau rėmuose. Štai ką aš jaučiu žiūrėdama į savo darbus. Jaučiu kiekvieną savo žingsnį, įgyvendintus troškimus, o tai galima patirti tik fotografijos mokykloje. Dėkoju šiai mokyklai už tokį gražų gyvenimo etapą.
