PAPRASTAI ORENTUOTAS PAPRASTAI

    Parašyti ką nors nauja labai sunku, esu įsitikinęs, kad, jau praėjus savaitei po šio teksto plėtimosi popieriaus lape, būsiu giliai nusivylęs juo, ir žinosiu kur kas daugiau, nei žinau dabar. Paprasčiausiai taip jau yra. Progresas pavaldus aplinkybėms, kurios, mano nuomone, yra visa, kas mus supa: mūsų vienais ar kitais daiktais apstatytas butas, kompozicijas siūlantis kiemas, reklaminės pauzės, sausi pusryčiai, tai, kas modernu ir tai, kas sena, tai, kas populiaru ir ne... Progresas lygus žodžių skaičiui, pripažinimas lygus žodžiui, paradoksas nelyginamas. Pastaruoju metu (rašydamas šį tekstą) gilinuosi į žodžio, kaip atskiro prasmės ir vaizdo tarpiklio, reikšmę, jungiantis su kitais individais - žodžiais arba jam egzistuojant visiškai atskirai. Pavienį žodį bandau suprasti kaip priedą, nes jis yra vizualus, nes jis begalinis. Pamąstymai viena atskira tema siūlo daugybes pašalinių atsakymų ir naujų klausimų.
    Originalumas negali būti tikslas, natūralumas dažnai (visada) yra pastarojo pasekmė, išeitis - mąstymas. O kai mintis tiesiog tinkama - aš fotografuoju...
    Pagaliau norėčiau parašyti apie savo fotografijas. Pirmoji mano fotoserija "Vaizdai" - gerai žinomų urbanistinių objektų dokumentavimas "iškerpant" sąmoningai fragmentišką, minimaliai pasakojančią kompoziciją. Pačio objekto vietos įprastoje jam aplinkoje klausimas - įrodymas, kad gyvenama nuo ... iki ... neįsižiūrint, kas yra tarp... Parodai "I see you" sukurta serija - dėmesys veidrodžių atspindžiams, kurie lyg klasikiniai jo panaudojimo pavyzdžiai ir reportažinė fotografija siūlomi naujame kontekste - gatvės meno parodoje. Pastebiu, kad grįžtu prie panašių idėjų, tarsi antrindamas fotografuoju interjerų detales, bet šįkart kitokiame, patį daiktą kaip kadro pagrindą neigiančiame kontekste. Parų kaita įrašoma ilgomis ekspozicijomis gaunant kadrus, talpinančius valandinius intervalus. Pavadinimas - tarsi apnuogina visą procesą (kitaip nei "Vaizduose" nurodoma vieta, diena, laikas...), tačiau ima aiškėti, kad svarbu ne tai... Prasmė glūdi veiksmų kartojime, laiko praeinamume (ir negrįžime), skirtumo neaiškume (nebuvime) ir mintyje, kad tamsa, kaip miegamasis laikas, tampa bereikšmė ir nekintanti, t.y. mirštanti žodyje "švinta". Pabaiga?..

Moteris parduotuvėje, iš serijos "Aš matau tave"



Vyras autobuse, iš serijos "Aš matau tave"



Tėvas skutasi, iš serijos "Aš matau tave"



Švinta



Švinta/temsta