Domimės fotografija ir esame ant mokyklos baigimo slenksčio. Todėl ir nusprendėme pakalbinti fotomenininką, Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedros vedėją docentą Alvydą LUKĮ. Kalbamės apie meninę fotografiją bei studijas Fotografijos ir medijos meno katedroje.

    Kaip vertinate RMTKR Fotografijos studijos idėją leisti leidinį "Moksleivių fotografija"? Kokie Jūsų, profesionalo, įspūdžiai perskaičius pirmuosius du leidinio numerius? Kokių pastabų ar pasiūlymų turite leidėjams ir moksleiviams?

    Pati idėja yra sveikintina, plečianti jaunimo akiratį. Daugumoje leidinių, skirtų jaunimui, stinga kryptingumo, įdomesnių temų plėtojimo. Dėl to tikrai puiku, kad jūsų žurnalas yra pirmasis moksleivių leidinys ne tik apie fotografiją, bet ir apie meną.

    Daug kas svajoja studijuoti fotografiją Vilniaus dailės akademijoje. Kokie reikalavimai keliami stojantiesiems? O gal, vertinant žinias ir sugebėjimus, pirmenybė teikiama originalioms idėjoms?

    Mums, dėstytojams, svarbiausias yra originalus studento požiūris į aplinką, sugebėjimas į įprastus dalykus pažvelgti netradiciškai.
    Pirmame kurse gal dar per anksti tikėtis susiformavusio požiūrio į pasaulį, bet tikimės, kad jis laikui bėgant atsiskleis. Tikrai - svarbiausia originalios idėjos. Visa kita - išmokstama. Pagrindai įgyjami čia, akademijoje.

    Jūsų katedra organizuoja fotografijos ir videokompozicijos kursus, kuriuos daugiausiai lanko norintys čia įstoti abiturientai. Ar šie kursai padeda įstoti? Kuo jie naudingi?

    Kursai tikrai nėra garantija, kad moksleivis įstos. Sumanymas juos organizuoti kilo tada, kai pastebėjom, jog ateinantys į stojamuosius egzaminus kartais neturi elementarių žinių apie fotografiją ar video kaip kūrybos priemonę. Šie kursai yra tik fotografijos ir videokompozicijos pagrindų suteikimas, mokymasis stebėti, analizuoti aplinką, žvelgti ne taip paviršutiniškai. Kursai praplečia akiratį, praturtina patirtį. O juk kiekviena nauja patirtis yra naudinga.

    Ko gali tikėtis abiturientai, rinkdamiesi Fotografijos ir videomeno katedrą? Įdomu, ar jų viltys čia išsipildo?

    (Juokiasi) Aš nežinau, kiek ir kokių vilčių ateidami į studijas turi jauni žmonės, jų pačių reiktų paklausti. Na, bent jei tikslas ir būtų tik susirasti darbą pagal specialybę, tai galiu pasakyti, kad dauguma vyresnių kursų studentų jau dirba. Bet tikiuosi, kad kai kurie turi vilčių tapti ir profesionaliais menininkais.
    Kol kas labai nusivylusių studijomis nebuvo. Bent jau neteko girdėti.

    Pirmame kurse mokomasi tik fotografijos. Videomenas - kiek vėliau. Ar fotografija tėra tik įvadas į videomeną, ar šie dalykai tarsi papildo vienas kitą? O gal galima rinktis kurią nors vieną sritį?

    Šių dviejų dalykų yra mokomasi lygiagrečiai. Jau pirmo kurso antrame semestre yra studijuojama videokompozicija. Visgi tarp šių dalykų yra daug bendra: apšvietimas, komponavimas... Pirmieji du kursai - bendrieji (pagrindų suteikimas), o po to specializuojamasi konkrečioje srityje. Galbūt fotografija iš dalies ir įveda, duoda pradžią videoužsiėmimams, tačiau vėliau abi disciplinos tarsi papildo viena kitą.

    Ar daug laisvės paliekama studento improvizacijoms? Ar toleruojamas ištrūkimas iš užduočių "rėmų"?

    Jei norite sužinoti, ar užduotys riboja studentą, ar palieka erdvės fantazijai, galiu pasakyti, kad tikrai neriboja, fantazija yra skatinama. Tačiau į užduotį atsakyti privaloma. Grubiai tariant, pavyzdžiui, jei užduotis yra natiurmortas, o peržiūroje studentas pateikia portretą, kad ir kaip jis man patiktų, aš negaliu jo vertinti.
    O fotografuojamo objekto interpretavimas yra paties studento reikalas ir kūrybos pagrindas. Jis žino, kas yra natiurmortas, o apšvietimą, rakursą, kompoziciją pasirenka pats.
    Nuo trečio kurso studentai temas renkasi patys. Užduotis - tiesiog vienokia ar kitokia darbo forma (pvz., fotoknyga, albumas, paroda ir pan.). Iš pradžių tai gąsdina. Didelė laisvė kartais trikdo, verčia daug atsakingiau pažvelgti į savo darbą. Bet pagaliau trečiajame kurse studentai jau turi aiškiai formuluoti savo kūrybos uždavinius, žinoti, ko nori.
    Paskutiniame kurse yra dirbama individualiai su vadovu.

    Kas, Jūsų manymu, fotografijoje svarbiau - techninis jos atlikimas ar koncepcija?

    Svarbu ir tai, ir tai. Kūrybos būdas yra individualus dalykas. Techninis atlikimas - tai ir kompozicija, ir apšvietimas ir t.t. O tai jau kūryba.
    Yra daug kelių padaryti gerą nuotrauką. Galima pradėti nuo koncepcijos, ją vystyti, kad spragtelėjimas mygtuku būtų viso to galutinis rezultatas. Galima ir atvirkščiai. Bet net ir labai spontaniškas kadras visada turi savo idėją ar bent priežastį
    Ir atlikimas, ir koncepcija tikrai yra labai susiję.

    Kiek fotoaparatų ir kamerų techninės galimybės lemia darbų kokybę? Gal studentas kūrybinėms užduotims atlikti iš pradžių išsiverstų vien su senuoju geruoju "Zenit'u"?

    Mes, dėstytojai, kartais juokaujame, kad fotografuoti galima ir kibiru. Juk esmė vis vien yra sumanyme. Studijoms rekėtų turėti veidrodinę kamerą. Veikiančią (šypsosi). Tokiu atveju tinka ir "Zenit'as" .O jei studentas turi konkretų sumanymą, aiškų tikslą, tai geros kokybės aparatūra jam gali tik padėti įgyvendinti savo sumanymą.
    Tačiau gera aparatūra neišgelbės, jei nėra įdomių minčių.

    Kuo dažniausiai dirba studentai, baigę mokslus Fotografijos ir videomeno katedroje? Ar įmanoma suderinti studijas ir darbą?

    Dauguma randa darbus pagal specialybę. Kai kurie reklamos firmose... Bet tada kelias į kūrybą komplikuojasi. Įsuka konkretūs svetimi užsakymai. Iškart po studijų tikėtis tapti garsiu fotomenininku (šypsosi) yra naivu.
    Gyvenimas toks yra, kad dauguma pasuka dirbti į reklamos firmas. O darbą ir studijas derinti įmanoma, jei tik darbo laikas nesutampa su paskaitomis, nes jų nelankantiems gali liūdnai baigtis... Darbams turėtų būti laisvas grafikas, kad būtų galima dirbti laisvu nuo mokslų laiku.

    VDA garsėja bohemiška atmosfera. Ar tai netrukdo studentams mokytis?

    (Juokiasi) Vienoje radijo laidoje girdėjau nuomonę, kad dabar visuomenė darosi bohemiška, o menininkai, norėdami išsiskirti, - atvirkščiai, darosi solidesni. Nesu labai artimai susipažinęs su studentų gyvenimu... Nors būna, kad ateina į paskaitas neišsimiegoję, bet taip turbūt visur būna.

    Ačiū už pokalbį.

    Kotryna Kiliulytė
Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų Fotografijos studija, Vilnius