Persisvėrei per gyvenimą kaip per turėklą ir tabaluoji tarp gyvenimo ir mirties... Išskleidi sparnus ir lauki, kol įnoringas fenas pūstels bent kiek apgaulingo vėjo. Vaike, tu ne drugelis... Tavo akių nusivylime ir liūdesy galiu paskęsti… O tu tuo tarpu nerūpestingai erzini gyvenimą... Tau ant kaktos parašyta: "Sutryptas pasakų klavyras, statytas ant beprasmės ateities". O kas "čemodane"? Tik surūdijusios svajonės ir dabartis, sulipusi su praeities šešėliu... Bet tu drąsi, drąsi kaip vaikas, kuris nori gyventi. Pamiršk... Ieškok šalies, kur saulė ne tik šviečia, bet ir šildo… Ten ir yra tavo namai.