TRAUKINIŲ STOTIS

    Traukinių stoty gyveno balandis, mokėjęs skaityti žmonių mintis. Jis laukdavo žmogaus, kuris atėjęs niekada nesėsdavo į traukinį, tik grodavo gitara ir kartais maitindavo paukščius(balandis ypač mėgdavo pasmaguriauti baltos duonos trupiniais). Žmogus nebuvo laimingas. Jis jautėsi per mažas ir per silpnas, kad kažką pakeistų tame absurdiškame chaose, kurį kiti džiaugsmingai (arba ne) vadina gyvenimu. Vienintelis dalykas, dėl kurio žmogus ateidavo į traukinių stotį, buvo kelionės pažadas, sklandantis ore šalia kiekvieno traukinio, kelionės, kuri galbūt ką nors pakeistų, padovanotų kažką nauja, tikra… Tačiau žmogus niekada nesėsdavo į traukinį, nes bijojo sugriauti šį miglotą kelionės portretą, bijojo, kad nebeturės ko laukti, jei išvažiuos ir supras, kad visur tas pats, kad nieko ypatinga ir nuostabaus, deja, neįvyks.
    Vieną rytą balandis nusprendė kaip nors atsidėkoti žmogui už baltą duoną, kurios pastarasis niekada negailėjo mažajam sparnuočiui. Tačiau tai nebuvo taip lengva. Jau nemaža dienos dalis buvo nugrimzdusi į nebūtį, kai balandis pagaliau rado, ko ieškojo. Daiktais apsikrovusi moteriškė niekaip negalėjo nuspręsti, ar pasilikti su sergančia seserimi, ar važiuoti namo. "Juk jau viskas suruošta kelionei, net bilietas krepšelyje ir daiktai visi sukrauti, - galvoji ji, - bet taip norėčiau dar pabūti…". Nudžiugo balandis, nepastebimai prisėlino prie krepšelio ir atsargiai snapeliu pastvėręs bilietą, nunešė jį žmogui su gitara. Tas be galo nustebo, radęs bilietą instrumento futliare, ir nepaaiškinama viltis užplūdo žmogų.
    Tik staiga jis išgirdo kažką tyliai verkiant. Tai buvo maža mergaitė, gyvenusi netoli stoties. Rankose ji laikė mano nuotrauką.
    - Palauk manęs, aš greitai grįšiu,- tarė žmogus ir dingo už posūkio.
    Nepraėjus nė valandėlei, jis ištiesė mergaitei nepaprastai linksmą lėlę kaštoniniais plaukais. Mergytei iš laimės aptirpo širdelė.
    - Neverk daugiau… - pasakė žmogus ir atsisveikino.
    Viduje buvo labai šilta ir gera. Kažkas pasikeitė. Žmogus nebeturėjo bilieto, bet tai jau buvo nebesvarbu… Kitą dieną jis nebeatėjo į traukinių stotį.