Su įvairiomis mintimis pavasarį išlydėjom pas Jus pirmąjį "Moksleivių fotografijos" numerį. Kad jis sudomins, bus reikalingas, vylėmės ir…beveik neabejojom. Kad gims grįžtamasis ryšys su skaitytojais, abipusė simpatija, - irgi.
    Jūsų atsiliepimai, žodiniai ir rašytiniai, byloja, kad leidinys patiko, tikslai suprasti. Sprendžiant iš laiškų, naujo leidinio numerio laukiate. Labai džiaugiamės. Tik, matyt, laukiate dar kažko… Juk kvietimas dalyvauti konkursuose, bendradarbiauti, papildyti ir visomis prasmėmis paįvairinti leidinį, - kvietimą ir reiškia! Be Jūsų leidinys bus tik suaugusiųjų tribūna.
    Jūsų laiškai... Iš kiekvieno (perskaitome visus) tikimės gaivių, ne stereotipinių minčių, pastabų, interpretacijų. Laiškas - šiaip ar taip, ypatingas ryšys. Tik rašantis rašančiam nelygu. Pavyzdžiui, Alano Chošnau žodžiais "Aš tau rašau šį laišką ant sniego" net nekiltų mintis netikėt, nes jis nuoširdus, nepozuoja. Kai kurių moksleivių vilionės "siunčiu Jums nuotraukų, bet jos nėra pačios geriausios" arba "kada nors atsiųsiu nerealiai gražių nuotraukų", suteikia ir čia pat atima viltį... Užuot atidėlioję, siųskite ir dabar, ir geriausias! Beje, būtų įdomu išsamiau sužinoti apie vieno kito pamėgtą techniką "per fuksą", panagrinėti sąvoką "gražus kadras" (dailus kaip paveiksliukas, vykęs ar dar koks nors). Ačiū už laiškus.
    Dar pora žodžių tema "rašau ir fotografuoju". Kviesdami siųsti tokio pobūdžio darbus, turėjome galvoj fotografijų ir tekstų vienovę. Sulaukėme gerų fotografijų, yra neblogų tekstų. Bet neretai jie kiekvienas nueina "savais keliais".Mes nesame literatūros kritikai, galų gale, ir leidinys vadinasi "Moksleivių fotografija", - tad ir aiškinti nereikia, kam teikiama pirmenybė. Primename: tekstas, tegul keli, bet prasmingi sakiniai, tarsi palydi fotografiją. Paprasta? Ir nelengva.. Kūryba - tai ir atsakomybė. Sugebėjimas, materializavus savo sąmonės ir pasąmonės srautą, turinį šlifuoti tiek, kad jis taptų dar ir nepriekaištinga forma. Linkime sėkmės ir moksleivių vadovams.
    Klausiate, kodėl esame taip "įsikandę" nespalvotą fotografiją. Ogi todėl, kad nespalvota fotografija - tai daugiau galimybių. Ji reikalauja daugiau disciplinos ir meistriškumo. Aišku, neatmetama ir spalvotos leidinio dalies galimybė (pirmiausia tų spalvų suteiktų rėmėjai). Susitiktume ir kitoje, taip pat įdomioje erdvėje. Kol kas yra taip, kaip yra.
    Apgalvoto žodžio ir darbo moko bendravimas su įdomiais žmonėmis. Siūlome dvi naujas rubrikas: "Ar išdrįsime pakalbinti" ir "Pokalbis su fotomenininku". Rubrikos numatomos pastovios (tikimės, kad pasiūlysite dar ir savo variantų), o jų turinys ir atspalviai priklausys nuo Jūsų. Įdomų, intriguojantį pašnekovą galima atrasti visur.
    Gana tų pamokslų (suaugusiųjų - senolių kalba jie reiškia "nukreipimą derama linkme"). Vienintelis prašymas toks: apgalvoję, ką galėtumėt pasiūlyti , iki 2004 m. vasario 1 d. prisistatykite mums - raštu, paštu, skambučiu. Norėtume suburti korespondentų ratą. Kiekviename mieste, regione turėdami tokių bendradarbių, su jais galėtume konkrečiai tartis dėl kiekvieno leidinio darbų ir tvirtai tikėtis rezultatų. Kad visiems mums būtų lengviau ir smagiau, stengsimės konkrečiau formuluoti užduotis.
    Už laiškus ačiū. Už pastabas nepykit. Tiesiog žinokit: puiku, kad esat. "Kartelę ir nosį aukštyn, mintimis ir darbais - pirmyn" - tebūnie toks mūsų siekis pakeliui į trečiąjį "Moksleivių fotografijos" numerį

LEIDĖJAI