Gyvenimas - tai gatvė. Didelė, ilga gatvė, kurioje tiek daug posūkių, visokių skersgatvių, į kuriuos pasukęs tu nieko nebematai, tik namus aplinkui. Tu gali eiti tiesiai, sakydamas, kad ši gatvė yra gražiausia, bet ar tu matei ką nors kita? Ar žinai, kiek posūkių, sankryžų tu praleidai? Tu esi aklas vaikas, einantis dykuma. Tu esi žvejys, gaudantis žuvį ant čiuožyklos ledo, tu esi kurčiasis, šokantis tango. Ar tu žinai, kiek yra kiemelių? Kiemelių, į kuriuos užėję, žmonės jau nenori išeiti arba neranda įėjimo, bandydami atidaryti rūsio duris. Bet eiti plačiausiomis gatvėmis nuobodu. Ten žmonių spūstis, visi stumdosi, spardosi, skubėdami kuo toliau, bandydami surasti kelią iš viso šito gatvių labirinto, bandydami išeiti kur nors. Bet jie juk nežino, kur jie taip trokšta pakliūti, jie gi dar nematė, kad visas šitas miestas apsuptas 2001km prarajos...

***

    Paukštiena krenta negyva. Ją palaidos kartu su Homeru ir Aristoteliu.

***

    -Išvirk arbatos,- girdžiu balsą iš kito kambario. "Eikit visi šikt", - pagalvoju, atsikeliu ir einu ruošt arbatos.

***

Neskaitytas laiškas
    Visąlaik, kai tave pamatau, man pasidaro gera, jauku ir malonu. Kai tu išeini, norisi verkti, su tavimi išeina kažkas ir iš manęs. žinant, kad mano svajonės vargu ar kada nors išsipildys, sunku matyti tave. Kai ilgai būnu be tavęs, atrodo, jau pradedu užmiršt. Atrodo, kad aš vėl laisvas, nepriklausomas, kad man nieko nereikia. Pradedu jaustis kaip anksčiau, kada dar nebuvom susipažinę,- pats sau šeimininkas. Bet tai tik iliuzija, tik savęs apgaudinėjimas. Užtenka bent akimirkai vėl tave pamatyti ir aš vėl esu priklausomas. Vienintelis mano eilėraštis yra tau. Galbūt juokingas, gal kvailas ar nerimuotas, bet jis vis tiek yra tau vienai. Tikiuosi, jį kada nors suprasi, nes suprasti jį neskaičius lengviau nei bandyti analizuot žodžius, užrašytus popieriaus lape. Tikiuosi… Ir pasiliksiu su savo tikėjimu.

***

Kontrastai
    Geltoni žiedai. Balti žiedai. Rusvi žiedai. Visur žiedai ir visi žiedai. Tik supuvę, bet mums jie vis tiek žiedai. Pamerkti į vazas. O pro juos stengiasi prasiveržti nauji, gležni lapeliai, dygstantys tiesiai iš baldų. Šiek tiek pairusių, šiek tiek sulaužytų, bet vis dar baldų. Kambarys labai mažas, bet atrodo, kad tai didžiulė pieva, kurioje kažkada buvo šiukšlynas, dabar baigiantis trūnyti. Ir taip visur ir visada. Iš pradžių pamatai grožį, paskui pastebi trūkumus. Vėliau supranti, kad tas grožis ir buvo trūkumai, tik tada dar nesupratai.

***

Sakiau, sakei, sakė
Visi kažką šneka, pasitiki, nepasitiki, nori, neapkenčia
jeigu atsirastų tarp jūsų nors vienas, kuris iš viso to gavo daugiau laimės nei skausmo, tai nieko nešnekėk, tiesiog pasirodyk man ar paskambink
Amžinai visiem skauda dėl kitų, dėl savęs, dėl kačiukų, šuniukų arba kraujo
galbūt jūs visi esate normalūs žmonės, žinantys, ko jums reikia ir ko jūs norit, o aš tokiu atveju jau nebe
nelabai sveikas, šiek tiek trenktas, kvailys, šiaip sergantis ar sloguojantis
man irgi kartais skauda, bet jūs nesikiškit:
"norėjom, kad būtų geriau" - o išėjo kaip visada
gal aš pats ištaisysiu, jei nuspręsiu, kad tai bus tikslinga
Jūs mylitės, nesimylit, alsuojat, knarkiat
o aš tyliu
Jaučiate, neapkenčiat, draugaujate, mylite, rūpinatės
šaltas kaip uola
Skubate, bėgate, vėluojate, tingite, liekate, spėjate
o aš miegu
Lupate, mokotės, siūlote, nesisiūlot, teikiate, darote, užmirštat
aš jus stebiu
Džiaugiatės, mirštate, prisikeliate, tikite, egzistuojate, marinate, kenčiat, stengiatės, laimite,
žlungat, ruošiatės
o aš Gyvenu

Nuotraukos: